Thinking, Fast and Slow

1. Sistema 1 ir Sistema 2: Dvi mąstymo būsenos

"Sistema 1 veikia automatiškai ir greitai, su maža arba be jokios pastangos ir be savanoriškos kontrolės jausmo. Sistema 2 skiria dėmesį sudėtingoms protinėms veikloms, kurios to reikalauja, įskaitant sudėtingus skaičiavimus."

Dvigubo proceso teorija. Mūsų protas veikia naudodamas dvi skirtingas sistemas: Sistema 1 (greita, intuityvi ir emocinė) ir Sistema 2 (lėtesnė, labiau apgalvota ir logiška). Sistema 1 nuolat generuoja įspūdžius, jausmus ir intuicijas be mūsų sąmoningo suvokimo. Ji atsakinga už įgūdžius, tokius kaip vairavimas tuščiu keliu ar emocijų atpažinimas veido išraiškose.

Kognityvinė apkrova. Sistema 2, kita vertus, yra kviečiama sudėtingesnėms protinėms užduotims, kurios reikalauja dėmesio ir pastangų, pavyzdžiui, sprendžiant matematines problemas ar naršant nepažįstamose situacijose. Nors Sistema 2 mano, kad ji yra atsakinga, ji dažnai tingiai patvirtina Sistema 1 įspūdžius ir intuicijas be kritikos.

Sistema 1 savybės:

• Automatinė ir be pastangų
• Visada veikianti
• Generuoja įspūdžius ir jausmus
• Apima įgimtus įgūdžius ir išmoktas asociacijas

Sistema 2 savybės:

• Reikalaujanti pastangų ir apgalvota
• Skiria dėmesį
• Priima sprendimus ir pasirinkimus
• Gali perrašyti Sistema 1, bet reikalauja pastangų

2. Kognityvinis lengvumas ir supratimo iliuzija

"Bendras 'mažiausios pastangos dėsnis' taikomas tiek kognityvinei, tiek fizinei įtampai. Dėsnis teigia, kad jei yra keli būdai pasiekti tą patį tikslą, žmonės galiausiai linksta prie mažiausiai reikalaujančio veiksmo."

Kognityvinis lengvumas. Mūsų smegenys yra sukonstruotos taip, kad teiktų pirmenybę informacijai, kurią lengva apdoroti. Ši pirmenybė sukelia kognityvinio lengvumo būseną, kurioje dalykai atrodo pažįstami, teisingi, geri ir be pastangų. Priešingai, kognityvinė įtampa atsiranda, kai susiduriame su sunkiai apdorojama informacija, sukeldama padidintą budrumą ir skepticizmą.

WYSIATI principas. "Ką matai, tai ir yra" (WYSIATI) yra pagrindinė Sistema 1 mąstymo savybė. Ji reiškia mūsų polinkį daryti sprendimus remiantis tik lengvai prieinama informacija, dažnai ignoruojant galimybę, kad informacija gali būti trūkstama ar nežinoma. Šis principas prisideda prie:

• Pernelyg didelio pasitikėjimo savo sprendimais
• Dviprasmybės nepaisymo ir abejonės slopinimo
• Pernelyg didelio nuoseklumo aiškinant praeities įvykius (atgalinio šališkumo)

Supratimo iliuzija kyla iš mūsų proto gebėjimo kurti nuoseklias istorijas iš ribotos informacijos, dažnai vedančios prie pernelyg supaprastintų sudėtingų reiškinių paaiškinimų.

3. Inkaravimo efektas: kaip pradinė informacija formuoja sprendimus

"Inkaravimo efektas nėra smalsus pastebėjimas apie žmonių reakcijas į gana dirbtinius eksperimentus; tai yra visur esanti žmogaus sprendimų savybė."

Inkaravimas apibrėžtas. Inkaravimo efektas yra kognityvinis šališkumas, kai pradinė informacija (inkaras) neproporcingai veikia vėlesnius sprendimus. Šis efektas pasireiškia įvairiose srityse, įskaitant:

• Skaitmeninius vertinimus
• Kainų derybas
• Sprendimų priėmimą neapibrėžtose situacijose

Inkaravimo mechanizmai. Du pagrindiniai mechanizmai prisideda prie inkaravimo efekto:

1. Nepakankamas koregavimas: žmonės pradeda nuo inkaro ir daro koregavimus, bet šie koregavimai paprastai yra nepakankami.
2. Priming efektas: inkaras aktyvuoja su juo suderinamą informaciją, veikiantį galutinį sprendimą.

Inkaravimo pavyzdžiai kasdieniame gyvenime:

• Mažmeninės kainos (pvz., "Buvo $100, dabar $70!")
• Atlyginimų derybos
• Nekilnojamojo turto vertinimai
• Teisminiai nuosprendžiai

Norint sumažinti inkaravimo efektą, svarbu aktyviai ieškoti alternatyvios informacijos ir perspektyvų bei būti sąmoningam apie galimus inkaro taškus sprendimų priėmimo procesuose.

4. Prieinamumo euristika: dažnumo vertinimas pagal prisiminimo lengvumą

"Prieinamumo euristika, kaip ir kitos sprendimų euristikos, pakeičia vieną klausimą kitu: norite įvertinti kategorijos dydį ar įvykio dažnumą, bet pateikiate įspūdį apie lengvumą, su kuriuo atvejai ateina į galvą."

Prieinamumas paaiškintas. Prieinamumo euristika yra protinis trumpinys, kuris remiasi tiesioginiais pavyzdžiais, kurie ateina į galvą vertinant tam tikrą temą, koncepciją, metodą ar sprendimą. Mes linkę pervertinti įvykių tikimybę, kurie lengvai prisimenami, dažnai dėl jų ryškumo ar nesenumo.

Šališkumai dėl prieinamumo. Ši euristika gali sukelti kelis šališkumus sprendimuose:

• Nepatikimų įvykių, kurie lengvai įsivaizduojami ar neseniai patirti, pervertinimas
• Dažnų, bet mažiau įsimintinų įvykių nepakankamas vertinimas
• Iškraipyta rizikos suvokimas, pagrįstas žiniasklaidos aprėptimi ar asmenine patirtimi

Veiksniai, įtakojantys prieinamumą:

• Įvykių nesenumas
• Emocinis poveikis
• Asmeninis aktualumas
• Žiniasklaidos aprėptis

Norint priešintis prieinamumo euristikai, svarbu ieškoti objektyvių duomenų ir statistikos, o ne remtis vien lengvai prisimenamais pavyzdžiais ar asmenine patirtimi.

5. Pernelyg didelis pasitikėjimas ir galiojimo iliuzija

"Pasitikėjimas, kurį individai turi savo įsitikinimuose, daugiausia priklauso nuo istorijos kokybės, kurią jie gali papasakoti apie tai, ką mato, net jei mato mažai."

Pernelyg didelio pasitikėjimo šališkumas. Žmonės linkę pervertinti savo gebėjimus, žinias ir savo prognozių tikslumą. Šis per didelis pasitikėjimas kyla iš:

• Galiojimo iliuzijos: mūsų polinkio tikėti, kad mūsų sprendimai yra tikslūs, net kai įrodymai rodo kitaip
• Atgalinio šališkumo: polinkio matyti praeities įvykius kaip labiau nuspėjamus, nei jie iš tikrųjų buvo

Pernelyg didelio pasitikėjimo pasekmės. Šis šališkumas gali sukelti:

• Prastus sprendimus įvairiose srityse (pvz., investicijose, verslo strategijose)
• Rizikos nepakankamą vertinimą
• Nepakankamą pasirengimą galimiems neigiamiems rezultatams

Strategijos, kaip sumažinti per didelį pasitikėjimą:

• Ieškoti prieštaraujančių įrodymų
• Apsvarstyti alternatyvius paaiškinimus
• Naudoti statistinį mąstymą ir bazinius rodiklius
• Skatinti įvairias perspektyvas sprendimų priėmimo procesuose

Pripažinimas mūsų žinių ribų ir neapibrėžtumo, būdingo daugeliui situacijų, gali lemti realistiškesnius vertinimus ir geresnius sprendimus.

6. Intuicija prieš formules: kada pasitikėti ekspertų sprendimais

"Tyrimai rodo netikėtą išvadą: norint maksimaliai padidinti prognozavimo tikslumą, galutiniai sprendimai turėtų būti palikti formulėms, ypač mažo galiojimo aplinkose."

Intuicijos apribojimai. Nors ekspertų intuicija gali būti vertinga tam tikruose kontekstuose, tyrimai rodo, kad paprastos statistinės formulės dažnai pranoksta ekspertų sprendimus, ypač:

• Sudėtingose ar neapibrėžtose aplinkose
• Situacijose, kuriose reikia atsižvelgti į kelis kintamuosius
• Prognozuojant ateities rezultatus

Sąlygos, kuriomis intuicijos yra patikimos. Ekspertų intuicija greičiausiai bus patikima, kai:

1. Aplinka yra pakankamai reguliari, kad būtų galima prognozuoti
2. Yra galimybė ilgai praktikuoti ir gauti atsiliepimus

Pavyzdžiai, kur formules pranoksta intuiciją:

• Medicininės diagnozės
• Darbuotojų veiklos prognozavimas
• Finansinės prognozės
• Universitetų priėmimo sprendimai

Norint pagerinti sprendimų priėmimą, organizacijos turėtų apsvarstyti galimybę naudoti statistinius modelius ir algoritmus, kai tik įmanoma, tuo pačiu pasinaudodamos žmogaus patirtimi užduotims, kurioms reikia kontekstinio supratimo, kūrybiškumo ar etinių svarstymų.

7. Nuostolių vengimas ir nuosavybės efektas

"Nuostolių vengimo santykis buvo įvertintas keliais eksperimentais ir paprastai yra nuo 1,5 iki 2,5."

Nuostolių vengimas apibrėžtas. Nuostolių vengimas yra polinkis žmonėms jausti praradimo skausmą intensyviau nei malonumą gauti kažką lygiavertės vertės. Šis psichologinis principas turi toli siekiančių pasekmių įvairiose srityse:

• Ekonomika ir finansai
• Rinkodara ir vartotojų elgsena
• Sprendimų priėmimas neapibrėžtumo sąlygomis

Nuosavybės efektas. Artimai susijęs su nuostolių vengimu, nuosavybės efektas yra mūsų polinkis pervertinti dalykus vien dėl to, kad juos turime. Tai lemia:

• Nenorą keistis ar parduoti turimus daiktus
• Didesnes pardavėjų prašomas kainas, palyginti su pirkėjų noru mokėti

Veiksniai, įtakojantys nuostolių vengimą ir nuosavybės efektą:

• Emocinis prisirišimas
• Nuosavybės jausmas
• Referenciniai taškai ir lūkesčiai

Supratimas šių šališkumų gali padėti asmenims ir organizacijoms priimti racionalesnius sprendimus, ypač derybose, investicijose ir produktų kainodaros strategijose.

8. Formulavimas: kaip pateikimas veikia sprendimų priėmimą

"Problemos pateikimas vadovauja atitinkamo precedento pasirinkimui, o precedentas savo ruožtu formuluoja problemą ir taip šališkai veikia sprendimą."

Formulavimo efektai. Informacijos pateikimo būdas (formulavimas) gali reikšmingai paveikti sprendimų priėmimą, net kai pagrindiniai faktai lieka tie patys. Šis efektas rodo, kad mūsų preferencijos nėra tokios stabilios, kaip galėtume manyti, ir dažnai yra konstruojamos akimirksniu, remiantis kontekstu.

Formulavimo tipai. Dažni formulavimo efektai apima:

• Pelno prieš nuostolių formulavimą (pvz., "90% išgyvenamumo rodiklis" prieš "10% mirtingumo rodiklis")
• Teigiamą prieš neigiamą formulavimą (pvz., "95% be riebalų" prieš "5% riebalų")
• Laiko formulavimą (pvz., trumpalaikės prieš ilgalaikes pasekmes)

Formulavimo pasekmės:

• Rinkodaros ir reklamos strategijos
• Viešosios politikos komunikacija
• Medicininiai sprendimai
• Finansiniai pasirinkimai

Norint priimti racionalesnius sprendimus, svarbu performuluoti problemas įvairiais būdais, apsvarstyti alternatyvias perspektyvas ir sutelkti dėmesį į pagrindinius faktus, o ne į pateikimą.

9. Keturių kartų rizikos požiūrių modelis

"Keturių kartų preferencijų modelis laikomas vienu iš pagrindinių perspektyvos teorijos pasiekimų."

Perspektyvos teorija. Ši teorija, sukurta Kahnemano ir Tverskio, aprašo, kaip žmonės priima sprendimus rizikos ir neapibrėžtumo sąlygomis. Ji meta iššūkį tradiciniam ekonominiam racionalaus sprendimų priėmimo modeliui, įtraukdama psichologinius veiksnius.

Keturių kartų modelis. Šis modelis aprašo keturis skirtingus rizikos požiūrius, pagrįstus rezultatų tikimybe ir tuo, ar jie apima pelną ar nuostolius:

1. Didelės tikimybės pelnas: rizikos vengimas (pvz., pirmenybė užtikrintam $900, o ne 90% tikimybei gauti $1000)
2. Mažos tikimybės pelnas: rizikos siekimas (pvz., loterijos bilietų pirkimas)
3. Didelės tikimybės nuostoliai: rizikos siekimas (pvz., lošimas, siekiant išvengti užtikrinto nuostolio)
4. Mažos tikimybės nuostoliai: rizikos vengimas (pvz., draudimo pirkimas)

Veiksniai, įtakojantys rizikos požiūrius:

• Tikimybės svėrimas (mažų tikimybių pervertinimas)
• Nuostolių vengimas
• Jautrumo mažėjimas pelnams ir nuostoliams

Supratimas šio modelio gali padėti prognozuoti ir paaiškinti, atrodytų, neracionalų elgesį įvairiuose kontekstuose, nuo finansinių sprendimų iki viešosios politikos.

10. Psichologinė apskaita ir emocinis sprendimų priėmimas

"Psichologinės sąskaitos yra siauro formulavimo forma; jos padeda išlaikyti dalykus kontroliuojamus ir valdomus riboto proto."

Psichologinė apskaita. Šis kognityvinis reiškinys aprašo, kaip individai ir namų ūkiai implicitai naudoja psichologinės apskaitos sistemas, kad organizuotų, vertintų ir stebėtų finansinę veiklą. Pagrindiniai aspektai apima:

• Išlaidų ir pajamų kategorizavimą
• Skirtingą pinigų traktavimą, atsižvelgiant į jų šaltinį ar numatytą naudojimą
• Polinkį ignoruoti alternatyvias sąnaudas

**Emociniai veiksniai

Paskutinį kartą atnaujinta: July 17, 2024